Pinbole rutuliuką iššauna spyruoklė. Kai patrauki paleidiklio rankenėlę, suspaudi spyruoklę už strypelio. Kai rankenėlę paleidi, spyruoklė išmeta strypelį, o šis pasiunčia rutuliuką siauru takeliu į viršutinį žaidimo lauko galą. Kuo toliau patrauki rankenėlę, tuo labiau suspaudi spyruoklę ir tuo stipriau rutuliukas išskrenda.
Atgal žemyn jį grąžina nuolydis. Žaidimo laukas nėra horizontalus: jis kyla tolyn nuo žaidėjo, dabartiniuose automatuose paprastai 6,5 laipsnio. Todėl gravitacija rutuliuką nuolat traukia apatinio krašto link, kur tarp dviejų menčių laukia anga. Mentės yra trumpos svirtys, kurias valdai mygtukais korpuso šonuose ir kuriomis atmuši rutuliuką atgal aukštyn. Kai rutuliukas pro jas praslysta, jis įkrenta į angą ir iškrenta iš žaidimo.
Straipsnio turinys
Kaip paleidiklis ir nuolydis valdo rutuliuką
Paleidiklis yra strypelis su spyruokle ir maža rankenėle korpuso priekyje. Šūvio jėgą valdai tuo, kaip toli patrauki rankenėlę, tai yra kaip stipriai suspaudi spyruoklę. Daugelyje automatų prie viršutinio krašto yra taikinys, į kurį reikia pataikyti tiesiai šūviu, ir tada lemia net šiek tiek ilgesnis ar trumpesnis rankenėlės judesys. Kai rutuliukas žaidime, paleidiklio tau nebereikia iki kito rutuliuko. Kai kurie naujesni automatai vietoj jo turi mygtuką, kuris rutuliuką iššauna elektra.
Nuolydį nustato tas, kas automatą eksploatuoja, sraigtinėmis kojelėmis po korpusu. Gamintojai rekomenduoja maždaug 6,5 laipsnio kryptimi nuo žaidėjo, o į šonus laukas turi būti horizontalus. Esant didesniam nuolydžiui, rutuliukas žemyn grįžta greičiau ir žaidimas sunkesnis, esant mažesniam – lėtesnis. Nuolydis kartu veikia prieš paleidiklį: spyruoklė siunčia rutuliuką aukštyn, o gravitacija grąžina jį žemyn. Būtent šį principą Montague Redgrave aprašė jau 1871 metais savo patente stalo žaidimui su spyruokliniu paleidikliu.
Žaidėjai sau padeda ir švelniai stumtelėdami korpusą, kad šiek tiek pastumtų rutuliuką. Nuo per stipraus purtymo automatas turi tilt, tai yra apsaugą nuo pakreipimo ir purtymo. Joje kūgio formos svarelis kabo metalinio žiedo viduje, ir kai korpusą supurtai per stipriai, svarelis paliečia žiedą ir uždaro elektros grandinę. Tada automatas išjungia mentes ir kitus elementus, o rutuliukas nurieda tiesiai į angą apačioje.
Kaip veikia mentės, atmuštuvai ir guminės laidynės
Ir mentes, ir atmuštuvus varo elektromagnetas, kuris pinbole vadinamas rite. Tai laidas, apvyniotas aplink ertmę, kurioje gali slankioti metalinė šerdis. Kai per ritę teka srovė, susidaro magnetinis laukas ir įtraukia šerdį vidun. Šerdis sujungta su elementu žaidimo lauke, todėl jos judesys virsta mentės ar atmuštuvo smūgiu. Kai srovė nustoja tekėti, spyruoklė grąžina šerdį ir elementą atgal.
Mentė yra maždaug 3–7 centimetrų ilgio svirtis. Mygtuku korpuso šone uždarai jungiklį, srovė teka per ritę po žaidimo lauku, o jos šerdis per jungiamąjį mechanizmą pasuka mentę aukštyn. Mentės ritė turi dvi apvijas, ir kiekviena atlieka kitą darbą:
- Stiprioji apvija. Ji suteikia mentei staigų smūgį judesio pradžioje. Srovė per ją teka tik trumpai, ilgiau įjungta ritė perkaistų.
- Silpnoji apvija. Kai mentė pasiekia viršutinę padėtį, mažas jungiklis po ja, vadinamas eigos pabaigos jungikliu, perjungia ritę į silpnąją apviją. Ji mentę tik laiko viršuje, kol laikai nuspaudęs mygtuką, ir įkaista daug mažiau. Naujesni automatai šį perjungimą atlieka elektroniniu būdu pagal laiką.
- Spyruoklė. Kai mygtuką paleidi, srovė nustoja tekėti, o spyruoklė grąžina mentę žemyn.
Dėl silpnosios apvijos gali rutuliuką ant pakeltos mentės sustabdyti ir prilaikyti, o tada ramiai pasirinkti, kur jį pasiųsi. Atmušimo kryptį ir greitį lemia tai, kada paspaudi mygtuką, nes mentė pataiko į rutuliuką kitoje vietoje ir kitu kampu.
Atmuštuvas, angliškai pop bumper, yra apvalus stulpelis su plastikiniu sijonėliu prie lauko ir metaliniu žiedu virš jo. Sijonėlis kabo keliais milimetrais virš žaidimo lauko. Kai rutuliukas perrieda per jo kraštą ir prispaudžia jį žemyn, kaištis po sijonėliu uždaro jungiklį, o šis įjungia ritę. Ritė staigiai patraukia metalinį žiedą žemyn, ir šis nustumia rutuliuką šalin. Tai įvyksta per sekundės dalį, todėl atrodo, lyg rutuliukas nuo atmuštuvo atšoktų pats.
Virš menčių abiejose pusėse stovi du trikampiai guma aptraukti atmuštuvai, vadinami laidynėmis. Už gumos yra jungikliai. Kai rutuliukas atsitrenkia į gumą, jungiklis įjungia ritę, o svirtelė už gumos išspiria rutuliuką įstrižai aukštyn, į kitą lauko pusę. Senesni pasyvūs atmuštuvai rutuliuko neiššauna, jie tik atmuša jį kaip tvirta kliūtis.
Kiekvieną pataikymą užfiksuoja jungiklis, o automatas prideda taškų. Seni automatai tai darė relėmis ir besisukančiais skaitmenų būgneliais, nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio tai daro lustai ir ekranai.
Kaip pinbolas išsivystė iš stalo žaidimo bagatelės
Pinbolo protėvis yra bagatelė – stalo žaidimas, kurio kilmė priskiriama Prancūzijai. Jis buvo žaidžiamas ant šiek tiek pakreipto medinio stalo su duobutėmis tolimajame gale. Žaidėjas rutulius siuntė lazda, o prie lentos pritvirtinti kaiščiai juos atmušdavo į duobutes su taškais. Pagal kaiščius, angliškai pins, pinbolas vėliau gavo savo pavadinimą.
Lemiamą pokytį atnešė Montague Redgrave, anglas, apsigyvenęs amerikiečių Sinsinatyje. 1871 metais jis gavo patentą bagatelei, kurioje rutulį vietoj lazdos iššauna spyruoklinis paleidiklis, toks, kokį pinbolo automatai turi iki šiol. Jo staleliai buvo mažesni, turėjo varpelius, kurie suskambėdavo pataikius, ir spalvotus stiklinius rutuliukus.
XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje iš bagatelės atsirado automatas su monetomis. Pirmosios didelės sėkmės atėjo 1931 ir 1932 metais: maži prekystalio automatai su žaidimo lauku po stiklu, visiškai mechaniniai ir be menčių. Rutuliukas po šūvio tik krisdavo tarp kaiščių, kol įkrisdavo į kurią nors duobutę. Žaidėjas jį paveikdavo tik šūvio jėga ir korpuso stumtelėjimu.
Elektra į pinbolą atkeliavo 1933 metais. Pirmasis elektrinis elementas buvo ritė, kuri išmesdavo rutuliuką iš duobutės atgal į žaidimą. Tais pačiais metais atsirado ir tiltas. Iš pradžių tai buvo mažas rutuliukas ant pakylos, kuris purtant nukrisdavo, o kiek vėliau jį pakeitė svarelis žiede, toks, kokį automatai turi iki šiol.
Elektromagnetu varomos mentės atsirado 1947 metais. Ranka valdomas mechanines svirtis kai kurie automatai turėjo jau anksčiau, tačiau tik elektrinės mentės išlaikydavo rutuliuką žaidime daug ilgiau. Pirmasis automatas su elektromagnetinėmis mentėmis jų turėjo šešias, išdėstytas po visą lauką, nes jos buvo silpnos ir negalėjo nusiųsti rutuliuko nuo apatinio krašto iki pat viršaus. Po metų pasirodė automatas tik su dviem mentėmis prie apatinio krašto, o 6-ojo dešimtmečio pradžioje menčių pora virš angos apačioje tapo įprasta. Daugelyje kalbų pagal mentes pavadinimą gavo visas automatas ir jis vadinamas fliperiu.
8-ajame dešimtmetyje reles ir mechaninius taškų skaitiklius pakeitė mikroprocesoriai ir skaitmeniniai ekranai. Tačiau žaidimo principas nepasikeitė: spyruoklė ar mygtukas iššauna rutuliuką, nuolydis grąžina jį žemyn, o mentės su atmuštuvais siunčia jį atgal.
Ką iš pinbolo rasi mediniuose mechaniniuose modeliuose
Pinbolas remiasi trimis paprastais dalykais: spyruokle, kuri sukaupia jėgą, svirtimi, kuri pakeičia judesio kryptį ir ilgį, ir nuožulniu paviršiumi, kuriuo rutuliukas rieda pats. Tuos pačius principus gali rasti ir mediniuose mechaniniuose modeliuose. Kuriuos iš jų naudoja tavo modelis, sužinosi iš instrukcijos ir paveikslėlių, nes kiekvienas modelis sukonstruotas kitaip. Apžiūrėdamas sutelk dėmesį į šias vietas:
- Spyruoklė ar gumytė. Pažiūrėk, ar modelis ką nors varo sukaupta jėga, pavyzdžiui, suspausta spyruokle ar ištempta gumyte, panašiai kaip pinbolo paleidiklis. Kuo labiau ją suspaudi ar ištempi, tuo daugiau jėgos ji sukaupia ir tuo staigiau judesys prasideda. Kiek ją įtempti, nurodo instrukcija; jos ir laikykis.
- Svirtis ir jos ašis. Rask tašką, apie kurį svirtis sukasi. Kai stumi svirtį arti ašies, trumpas judesys tolimajame jos gale virsta ilgesniu ir greitesniu, tačiau tam reikia daugiau jėgos. Stebėk, ar svirtis juda laisvai ir grįžta į pradinę padėtį. Jei ji trinasi, trinties paieškos eigą rasi straipsnyje Mechanizmas stringa: kaip rasti trintį ir ją pašalinti.
- Trasos nuolydis. Rutuliukų trasoje nuolydis daro tą patį, ką pinbolo žaidimo laukas: gravitacija traukia rutuliuką žemyn, statesnė atkarpa jį pagreitina, nuolaidesnė sulėtina. Nuolydį nustato instrukcija, todėl jo nekeiti, tik palygini, ar detalės sėdi taip, kaip rodo instrukcija. Kai rutuliukas trasoje sustoja ar iškrenta, tau padės straipsnis Rutuliukų trasa: kodėl rutuliukas sustoja ar iškrenta.
Tikrame automate visa tai pastebėsi ir neardydamas. Rutuliukas po šūvio lėtėja, kuo aukščiau pakyla, o prie viršutinio krašto apsisuka atgal žemyn. Atmuštuvas jį nustumia tą akimirką, kai jis perrieda per jo sijonėlį. O kai laikai nuspaudęs mentės mygtuką, mentė lieka viršuje, todėl gali ant jos sustabdyti rutuliuką ir pasirinkti kitą kryptį.
Dažni klausimai
Kas pinbole iššauna rutuliuką?
Spyruoklė paleidiklyje. Kai patrauki rankenėlę, spyruoklė susispaudžia, o kai ją paleidi, strypelis išmeta rutuliuką į žaidimo lauką. Kai kurie naujesni automatai vietoj to turi mygtuką, kuris rutuliuką iššauna elektra.
Kodėl rutuliukas visada grįžta žemyn?
Žaidimo laukas kyla tolyn nuo žaidėjo, paprastai 6,5 laipsnio, o gravitacija traukia rutuliuką apatinio krašto link. Mentės jį atmuša atgal, o kai rutuliukas pro jas praslysta, jis palieka žaidimą pro angą tarp jų.
Kaip pajuda mentė, kai paspaudi mygtuką?
Mygtukas įjungia ritę, tai yra elektromagnetą po žaidimo lauku, o šis per mechanizmą pasuka mentę aukštyn. Stiprioji apvija suteikia smūgį, silpnoji laiko mentę viršuje, kol laikai mygtuką, o paleidus ją grąžina spyruoklė.
Nuo kada pinbolas turi elektrines mentes?
Nuo 1947 metų. Anksčiau kai kurie automatai turėjo tik mechanines svirtis, o daugelyje rutuliukas tik krisdavo tarp kaiščių į duobutes. Pirmasis automatas su elektrinėmis mentėmis jų turėjo šešias, o menčių pora prie apatinio krašto įsitvirtino 6-ojo dešimtmečio pradžioje.